Viskas apie glutaminą

Glutaminas yra endogeninė aminorūgštis, natūraliai gaminama žmogaus organizme. Tačiau tam tikrais atvejais glutaminas tampa sąlyginai nepakeičiama (santykinai egzogenine) aminorūgštimi žmogui. Daugiausia kalbame apie padidėjusio raumenų katabolizmo laikotarpius, kurie pasitaiko sergant vėžiu, sunkiais nudegimais ir ilgalaikiu nejudrumu po fizinių traumų ar operacijų.

• Kokias funkcijas organizme atlieka glutaminas?
• Glutamino poveikis žarnynui
• Glutaminas - ar jis gali būti naudingas sportininkams?
• Glutaminas - kita nauda sveikatai
• Kaip vartoti glutaminą?

Kokias funkcijas organizme atlieka glutaminas?

Glutaminas yra aminorūgštis, kurios žmogaus organizme randama daugiausia ir kuri sudaro apie 60 % visų laisvųjų aminorūgščių. Glutamino šaltinis mūsų organizme yra 60 % vidinės gamybos, o likusieji 40 % gaunami su maistu ir skaidant ląstelių baltymus. Glutaminas dalyvauja baltymų, purinų, pirimidinų, gliukozės, karbamido, glutationo, kitų aminorūgščių sintezėje ir rūgščių bei šarmų pusiausvyros palaikyme. Be to, glutaminas yra svarbus junginys tinkamam imuninės sistemos funkcionavimui. Glutaminas palaiko T ir B limfocitų dauginimąsi, neutrofilų, monocitų ir makrofagų medžiagų apykaitos aktyvumą ir skatina tam tikrų citokinų gamybą.

Glutamino poveikis žarnynui

Glutaminas yra pageidaujamas enterocitų, t. y. žarnyno epitelio ląstelių, lemiančių svarbiausias plonosios žarnos funkcijas, t. y. galutinį maisto medžiagų virškinimą ir įsisavinimą, kuras. Be to, glutaminas yra svarbi energinė medžiaga greitai besidalijančioms imuninės sistemos ląstelėms, t. y. limfocitams, monocitams ir makrofagams. Glutaminas saugo žarnyno gleivinę nuo atrofijos (nykimo), stiprina organizmo imuninius mechanizmus ir užkerta kelią bakterijų pernešimui per žarnyno gleivinę. Be to, glutaminas atlieka svarbų vaidmenį tinkamam virškinimo trakto imuninės sistemos (GALT) funkcionavimui, užkirsdamas kelią plonosios žarnos skaidulų atrofijai. Glutamino trūkumas gali prisidėti prie plonosios žarnos gleivinės pažeidimo, kurio neigiama pasekmė - padidėjęs žarnos sienelės pralaidumas, palengvinantis toksinų ar patogeninių bakterijų patekimą į audinius.

Glutaminas - ar jis gali būti naudingas sportininkams?

Intensyvus fizinis krūvis, o dar labiau - per karščius, skatina šilumos streso atsiradimą, dėl kurio gali būti pažeistos žarnyno epitelio ląstelių sandarios jungtys (angl. tight junctions), užtikrinančios žarnyno barjero vientisumą. Neigiamos to pasekmės - pažeistas žarnyno barjero vientisumas ir padidėjusi bakterijų bei endotoksinų pernešimo iš virškinamojo trakto rizika. Bakterijų ir endotoksinų pernešimas iš žarnyno lumino į kraują didina uždegimą skatinančių citokinų gamybą ir sukelia tokius virškinimo trakto simptomus kaip viduriavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas ir žarnyno perpildymo jausmas. Įrodyta, kad glutaminas mažina žarnyno pralaidumą, atsirandantį dėl intensyvios sportinės veiklos, ir ištvermės sportininkams palengvina nuolatinį virškinimo trakto diskomfortą. Taip pat nustatyta, kad gliutamino papildai didina raumenų glikogeno sintezę ir mažina tam tikrų skeleto raumenų pažeidimo žymenų koncentraciją, ypač vartojant ilgą laiką (mažiausiai 5 dienas).

Glutaminas - kita nauda sveikatai

Tyrimai parodė, kad glutamino papildai padeda pagerinti azoto balansą (t. y. mažina baltymų skaidymą) ir organizmo mitybos būklę, mažina uždegimą (mažina IL-6, TNF-ɑ, C reaktyvaus baltymo kiekį kraujyje) ir stiprina sunkiai sergančių pacientų imunitetą. Glutaminas teigiamai veikia imuninės sistemos veiklą, padeda sumažinti pooperacinių komplikacijų ir infekcijų dažnį, taip pat mažina mirtingumo riziką ir buvimo ligoninėje trukmę. Pagrindinė glutamino nauda yra geresnė traumų, nudegimų ir sunkių sužeidimų baigtis. Glutaminas sumažina infekcinių ligų dažnį suaugusiesiems, kuriems atliekamos pilvo operacijos dėl peritonito (pilvo ertmės infekcijos). Be to, žmonėms, kuriems atliekama radioterapija dėl galvos ir kaklo vėžio, glutaminas gali sumažinti burnos gleivinės uždegimo sunkumą ir sumažinti opioidinių analgetikų vartojimą. Be to, manoma, kad glutaminas gali palengvinti dirgliosios žarnos sindromui (DŽS) būdingus simptomus, kai jis vartojamas kartu su dieta, kurioje yra mažai FODMAP.

Kaip vartoti glutaminą?

Gydymo tikslais paprastai rekomenduojama vartoti 5 g glutamino per dieną. Šios paros glutamino dozės visiškai pakanka normaliai virškinamojo trakto ir imuninės sistemos funkcijai palaikyti ir galimam santykiniam glutamino trūkumui, pastebėtam pooperaciniu laikotarpiu, vėžiu sergantiems pacientams, patyrusiems kacheksiją, sunkius nudegimus ir tiems, kurie nuolat vartoja mažai baltymų. Šiuo metu nerekomenduojama vartoti didesnių glutamino dozių dėl galimo pernelyg didelio amoniako kiekio padidėjimo kraujo serume.

Šaltiniai:

• McRae M.P.: Terapinė glutamino nauda: metaanalizių apžvalga. Biomed Rep. 2017 May; 6(5): 576-584.

• Legault Z., Bagnall N., Kimmerly D.S.: The Influence of Oral L-Glutamine Supplementation on Muscle Strength Recovery and Soreness After Unilateral Knee Extension Eccentric Exercise. Int J Sport Nutr Exerc Metab. 2015 Oct;25(5):417-26.

• Zuhl M.N., Lanphere K.R., Kravitz L., et al: Effects of oral glutamine supplementation on exercise-induced gastrointestinal permeability and tight junction protein expression. J Appl Physiol (1985). 2014 Jan 15;116(2):183-91.

• Zuhl M., Dokladny K., Mermier C., et al: The effects of acute oral glutamine supplementation on exercise-induced gastrointestinal permeability and heat shock protein expression in peripheral blood mononuclear cells. Ląstelių streso šaperonai. 2015 Jan;20(1):85-93.

• Cruzat V, Macedo Rogero M, Noel Keane K, et al: Glutamine: Metabolism and Immune Function, Supplementation and Clinical Translation. Nutrients. 2018 Oct 23;10(11):1564.

• Coqueiro AY, Rogero MM, Tirapegui J.: Glutamine as an Anti-Fatigue Amino Acid in Sports Nutrition (Glutaminas kaip nuovargį mažinanti aminorūgštis sporto mityboje). Nutrients. 2019 Apr 17;11(4):863.

• Kędziora S, Słotwiński R, Dąbrowska A.: Glutamino turintis mitybos gydymas pagal Europos klinikinės mitybos ir metabolizmo draugijos (ESPEN) rekomendacijas. Gastroenterologijos apžvalga 2010; 5 (5): 258-265.